Viena iš maisto vartojimo krypčių, pastebimų per pastaruosius dešimtmečius daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, yra poslinkis didesnio mėsos vartojimo link. Mėsos vartojimo didėjimas daro neigiamą poveikį aplinkai ir yra nepalankus žmonių sveikatai. Vartojimo pobūdį smarkiai lemia pajamos ir kainos, tačiau yra ir daugiau svarbių veiksnių

Per pastaruosius dešimtmečius įvyko ryškių maisto vartojimo pokyčių. Viena iš ryškiausių tendencijų ­- didėjantis mėsos ir jos produktų vartojimas. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, 2009 m., palyginti su 1994 m., pasaulyje mėsos suvartojimas vienam gyventojui išaugo nuo 35,2 iki 41,9 kg, arba 19 proc. Per šį laikotarpį jis padidėjo daugelyje Europos šalių, o Lietuvoje augimas buvo vienas didžiausių tarp visų ES-27 šalių. 

FAO pripažįsta, kad mėsos, ypač raudonos, vartojimo augimas neigiamai veikia aplinką ir yra nepalankus žmonių sveikatai. Todėl mėsos vartojimo mažinimas yra viena iš darnaus maisto vartojimo krypčių, o mėsos ir atskirų jos rūšių vartojimo kitimas - vienas iš pažangos, siekiant maisto vartojimo darnos, rodiklių.

Daugelyje šalių gyventojų suvartojamas mėsos ir jos produktų kiekis yra žymiai didesnis nei pataria mitybos specialistai. Mokslininkai rekomenduoja, kad mėsos suvartojimas vienam gyventojui per dieną didelių pajamų šalyse (šiuo metu sudarantis 225 g) mažėtų, o mažų pajamų šalyse (šiuo metu - 50 g) - augtų iki 90 g (tai sudarytų apie 33 kg per metus). Vartotojai turėtų būti skatinami vietoje jautienos ar kiaulienos rinktis paukštieną.

Ekonomikos teorija teigia, kad  pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos maisto produktų vartojimui ir lemiantys mėsos paklausą, yra pajamos ir kainos. Tačiau vartojimui įtakos turi ir socialiniai-ekonominiai, ir demografiniai veiksniai: amžius, lytis, išsimokslinimas, socialinis sluoksnis ir kt. Labai svarbūs yra ir vartotojų mėsos pirkimo elgsenai įtakos turintys faktoriai: skonis, kokybė, saugumas, patogumas, poveikis sveikatai, aplinkai, gyvūnų gerovė ir kt.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrime „Namų ūkių vartojimas: tendencijos, poveikis aplinkai ir politiniai sprendimai" (nagrinėjama Austrijos, Lenkijos, Švedijos ir Jungtinių Valstijų 1970-1998 m. maisto vartojimo struktūra) parodė, kad mėsos vartojimas vienam gyventojui per metus didėjo visose šalyse, išskyrus Lenkiją, kurioje dėl subsidijų vartotojams panaikinimo ir reformos gamybos sektoriuje XX a. 9 dešimtmečio pabaigoje pasikeitė mėsos gamyba ir pakilo mažmeninės kainos. Jautienos vartojimas mažėjo, o kiaulienos ir paukštienos - didėjo. Vartotojų susirūpinimas sveikata ir mityba bei didesnio patogumo siekis buvo svarbiausi veiksniai, skatinę paukštienos, o taip pat įvairių rūšių mėsos skerdienos dalių paklausą: iš jų paruošti patiekalus užtrunka mažiau laiko.

Vartojimo pokyčių JAV 1970-2000 m. analizė atskleidė, kad mėsos vartojimas vienam gyventojui per metus JAV didėjo. Jautienos vartojimas mažėjo, o paukštienos - didėjo. Pokyčius lėmė kainos (paukštienos kainos žemesnės), pasikeitę vartotojų prioritetai (paukštienos vartojimas palankesnis sveikatai) ir galimybės turėti daugiau laisvo laiko (paukštiena greičiau paruošiama). JAV gyventojų 1994-1996 m. suvartotų maisto produktų analizė parodė, kad vyrai, palyginti su moterimis, daugiau suvartoja mėsos, ypač jautienos; labiau išsilavinę, vyresni ir aukštesnio socialinio statuso gyventojai valgo mažiau mėsos; pajamos neturi įtakos mėsos suvartojimui, bet turi įtakos jautienos vartojimui (kuo pajamos didesnės, tuo daugiau suvartojama jautienos). 

Per 1980-2000 m. laikotarpį paukštienos vartojimas Airijoje išaugo 2 kartus - iki 30 kg vienam gyventojui. Šį augimą galėjo lemti vartotojų suvokimas, kad paukštiena yra tinkamesnė ir palankesnė sveikatai nei raudona mėsa, taip pat mažos šios rūšies mėsos mažmeninės kainos ir greitas paruošimas. Kiauliena išliko labiausiai vartojama mėsos rūšis Airijoje - jos vartojimas sudarė apie 38 kg vienam gyventojui per metus. Vartotojų apklausos rezultatai parodė, kad, jų nuomone, paukštiena yra skanesnė, tinkamesnė ir palankesnė sveikatai bei pigesnė, o kiauliena - saugesnė. Vartotojų požiūriai į paukštieną ir kiaulieną turėjo įtakos pasirinkimui vartoti šių rūšių mėsą. Paukštienos atveju svarbiausi vartotojų požiūrio veiksniai - poveikis sveikatai, valgymo malonumas, saugumas ir kaina, mažiau svarbūs - poveikis aplinkai ir gyvūnų gerovė. Kiaulienos atveju svarbiausi vartotojų požiūrio veiksniai - poveikis sveikatai, valgymo malonumas, saugumas ir gyvūnų gerovė, mažiau svarbūs - poveikis aplinkai ir kaina.

Mėsos ir jos produktų vartojimo Čekijoje 1989-2003 m. pokyčiams (sumažėjo jautienos vartojimas o paukštienos - išaugo) įtakos ne vien turėjo kaina. Pagrindinis veiksnys, turėjęs reikšmės šiems pokyčiams, - vartotojų gyvenimo būdo pasikeitimas, siekiant sveikiau maitintis.

Europos aplinkos agentūros teminio centro „Darnus vartojimas ir gamyba" tyrime „Pažanga, siekiant darnaus vartojimo ir gamybos Europoje" kaip vienas iš darnaus maisto vartojimo rodiklių analizuojamas atskirų mėsos rūšių vartojimo vienam gyventojui per metus kitimas ES senosiose ir naujosiose šalyse. ES-15 šalyse 1992-2009 m. mėsos vartojimas vienam gyventojui per metus išliko santykinai stabilus. Paskutiniaisiais metais nežymiai padidėjo paukštienos ir jautienos vartojimas. Mėsos vartojimas išliko palyginti stabilus, nepaisant to, kad pajamos per šį laikotarpį nuolat didėjo, t. y. mėsos vartojimas nepriklausė nuo ekonominio augimo. Naujosiose ES-12 šalyse 2009 m., palyginti su 2003 m., jautienos vartojimas (2003 m. sudaręs mažiau kaip pusę ES-15 šalių suvartojimo, t. y. 9 kg), dar sumažėjo 50 proc. ES-12 šalių gyventojai per metus vidutiniškai suvalgė tik vieną ketvirtadalį jautienos kiekio, kurį suvalgė ES-15 šalių gyventojai. Ši kryptis greičiausiai buvo susijusi ne su didesniu sąmoningumu dėl raudonos mėsos vartojimo neigiamo poveikio sveikatai arba aplinkai, o su aukštomis jautienos kainomis. Kiaulienos ir paukštienos vartojimas ES-12 šalyse išliko stabilus ir buvo beveik to paties lygio kaip ir ES-15 šalyse.  

Mėsos vartojimo pokyčiai Lietuvoje

Lietuvoje 1994-2012 m. mėsos ir atskirų jos rūšių vartojimas vienam gyventojui per metus pasikeitė. Pagrindiniai pokyčiai ir juos lėmusios priežastys yra kelios. Per 1994-1997 m. mėsos vartojimas vienam gyventojui per metus sumažėjo nežymiai - nuo 53,5 iki 51 kg, arba 5 proc. Šiuo laikotarpiu, mėsos sektoriui persiorientuojant prie rinkos ekonomikos sąlygų, pasiūla mažėjo labiau nei paklausa. Dėl išaugusių kainų mėsos ir jos produktų pirkimas mažėjo. 1998-1999 m., augant gyventojų pajamoms, mėsos vartojimas pradėjo didėti. 2000-2001 m., mažėjant gyventojų pajamoms (Rusijos krizės pasekmės), mėsos vartojimas taip pat mažėjo. 2002-2007 m. Lietuvos ekonomika sparčiai augo. Didėjant gyventojų pajamoms, be to, sumažėjus kainoms dėl lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo (5 proc.) taikymo šviežiai ir atšaldytai mėsai nuo 2003 m., kuris galiojo iki 2009 m., mėsos vartojimas didėjo ir 2008 m. pasiekė didžiausią reikšmę - 81 kg vienam gyventojui. 2008 m., prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei ir sumažėjus gyventojų pajamoms, mėsos vartojimas nukrito. 2009 m., palyginti su 2008-aisiais, mėsos vartojimas sumažėjo 13 proc., 2010 m., palyginti su 2009-aisiais, - 3 proc., 2011 m., palyginti su 2010-aisiais, - 1 proc. 2011 m. Lietuvoje vienas gyventojas per metus vidutiniškai suvalgė 69 kg mėsos. 2012 m., palyginti su 2011-aisiais, mėsos vartojimas padidėjo 6 proc. ir sudarė 73 kg vienam gyventojui.

Daugiausiai Lietuvoje suvartojama kiaulienos, paukštienos ir jautienos. Per 1994-2012 m. laikotarpį jautienos vartojimas vienam gyventojui per metus sumažėjo nuo 25,4 iki 4 kg, arba 6,4 karto, o kiaulienos - padidėjo nuo 21,3 iki 44 kg, arba 2,1 karto, paukštienos - nuo 6,3 iki 23 kg, arba 3,7 karto. Jei 1994 m. mėsos vartojimo struktūroje jautiena sudarė 47 proc., kiauliena - 40 proc., paukštiena - 12 proc., tai 2012 m. - atitinkamai 5, 60 ir 32 proc. Lietuvos gyventojai jautienos vartojimą pakeitė į kiaulienos ir paukštienos vartojimą. Pagrindinė priežastis, lėmusi šį vartojimo pasikeitimą - atskirų mėsos rūšių kainos. Jautienos kainos, palyginti su kiaulienos ir paukštienos kainomis, buvo žymiai aukštesnės. Paukštienos vartojimo didėjimą, ypač per pastarąjį dešimtmetį, galėjo sąlygoti ir pasikeitę vartotojų mitybos prioritetai, susiję su susirūpinimu sveikata.

Vertinant mėsos vartojimo pokyčius maisto darnaus vartojimo požiūriu, teigiama kryptis yra tai, kad šalies gyventojai mažiau valgė jautienos ir daugiau paukštienos, o neigiama - palyginti didelis bendras mėsos, ypač kiaulienos, vartojimas. Pastarąją kryptį patvirtino ir Nacionalinė sveikatos taryba, kuri pažymi, kad nuo 1997 m., kas penkeri metai vykdomų Lietuvos gyventojų faktiškos mitybos bei mitybos ir gyvensenos įpročių tyrimų duomenimis, šalies gyventojai per daug vartojo mėsos ir jos produktų, ir ši tendencija išliko per visą 1997-2007 m. laikotarpį.

Mėsos vartojimo priklausomybė nuo kitų veiksnių

Mėsos vartojimo ir jam įtakos turinčių kai kurių veiksnių priklausomybę iš dalies atskleidžia disponuojamos pajamos vienam gyventojui per metus, mėsos kainų indeksas, medianinis amžius (tai į dvi skaičiumi vienodas jaunesnių ir vyresnių gyventojų grupes visuomenę skirianti amžiaus riba; kuo šis rodiklis didesnis, tuo visuomenė senesnė), gyventojų skaičiaus pokytis, urbanizacijos lygis, su gyventojų sveikata susijęs rodiklis - kūno masės indeksas (gyventojų, kurių kūno masės indeksas viršija 30, galima laikyti nutukusiais), gyventojų skaičiaus pokytis. Per 1994-­2010 m. laikotarpį Lietuvoje disponuojamos pajamos ir mėsos kainų indeksas padidėjo. Medianinis amžius kiekvienais metais didėjo, o gyventojų skaičius -­ mažėjo. Urbanizacijos lygis keitėsi labai nežymiai: 1994-2006 m. mažėjo, o nuo 2007 m. pradėjo didėti. Per 1994-­2010 m. laikotarpį nutukusių vyrų ir moterų dalis padidėjo.

Įvairių veiksnių įtaka mėsos vartojimui

            Mėsos vartojimas tiesiogiai priklauso ir yra susijęs su disponuojamomis pajamomis, mėsos kainų indeksu, žmogaus amžiumi ir nutukimo lygiu, o atvirkštine priklausomybe - su urbanizacijos lygiu. Stipri koreliacija nustatyta tarp mėsos vartojimo ir disponuojamų pajamų, o taip pat tarp mėsos vartojimo ir amžiaus. Augant gyventojų pajamoms ir senstant visuomenei, mėsos vartojimas didėjo. Palyginti stiprios koreliacijos tarp mėsos vartojimo ir nutukimo lygio nustatymas nereiškia, kad mėsos vartojimas sukelia nutukimą, tačiau riebių mėsos produktų vartojimas yra susijęs su kūno masės indekso didėjimu. Vidutinio stiprumo koreliacija nustatyta tarp mėsos vartojimo ir urbanizacijos lygio,  taip pat tarp mėsos vartojimo ir mėsos kainų indekso. Atvirkštinės priklausomybės tarp mėsos vartojimo ir urbanizacijos lygio nustatymas rodo, kad mėsos vartojimo didėjimas nebuvo susijęs su urbanizacijos lygio didėjimu. Suaugusių Lietuvos gyventojų faktiškos mitybos bei mitybos ir gyvensenos įpročių tyrimo duomenimis, kaimo gyventojai, palyginti su miesto gyventojais, daugiau vartojo mėsos. Visi šie veiksniai - disponuojamos pajamos, medianinis amžius, nutukimo lygis, urbanizacijos lygis ir mėsos kainų indeksas - yra reikšmingi. Tarp mėsos vartojimo ir gyventojų skaičiaus pokyčio koreliacijos praktiškai nėra, ir šis veiksnys nėra reikšmingas. Gyventojų skaičiaus mažėjimas neturėjo įtakos mėsos vartojimui.

Šių duomenų nepakanka, siekiant įvertinti kitus mėsos ir ypač atskirų jos rūšių vartojimui įtakos turinčius veiksnius. Svarbu nustatyti, kokią įtaką mėsos ir atskirų jos rūšių vartojimui turi šalies gyventojų išsimokslinimas, socialinis sluoksnis, amžiaus grupės. Tai parodytų, kurios gyventojų grupės vartoja daugiausiai tam tikros rūšies mėsos ir kurios - mažiausiai. Svarbu yra nustatyti ir vartotojų mėsos pirkimo elgsenai įtakos turinčius veiksnius. Galbūt nustačius šiuos veiksnius ir darant poveikį jiems, gyventojai galės pakeisti mėsos vartojimo įpročius.  

Ovidija EIČAITĖ, Albertas GAPŠYS,

Mano ūkis, 2014/02